29. Esu Rusijos pilietis ir noriu atvažiuoti į Lietuvą. Girdėjau, kad muitinė iš manęs atims mano mašiną ir asmeninius daiktus, taip sakė per televizorių. Ar tai tiesa?
Atsakymas: 2023 m. rugsėjo 12 d. Europos Komisija pateikė išaiškinimą, kad draudimas „tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes“ apima ir automobilius, kurių kombinuotosios nomenklatūros kodas yra 8703. Komisijos išaiškinime nurodoma, kad draudimas galioja tiek privačiam, tiek komerciniam automobilių naudojimui ir iš esmės apima visus atvejus, kai transporto priemonės yra registruotos Rusijoje ir vyksta su Rusijoje išduotais registracijos numeriais. Be to, draudimas galioja nepaisant to, ar transporto priemones norima įsivežti laikinam naudojimui, ar importuoti išleidžiant į laisvą apyvartą. Lietuvos Respublikoje esančių tokių transporto priemonių savininkams arba faktiniams valdytojams rekomenduojama kaip įmanoma skubiau išgabenti transporto priemonę iš Europos Sąjungos.
Iki papildomo Europos Sąjungos Komisijos išaiškinimo, Kaliningrado tranzito atveju Lietuvos Respublikos muitinė netaiko sankcijų transporto priemonėms registruotoms Rusijoje ir vykstančioms su Rusijoje išduotais registracijos numeriais, jeigu laikomasi supaprastinto tranzito reikalavimų. Daugiau informacijos: Supaprastinto tranzito dokumentai.
Reglamento 833/2014 3i straipsnis draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Sąjungą XXI priede išvardytas prekes (pvz.: fotoaparatų, nešiojamųjų kompiuterių, telefonų, cigarečių ir kt.), iš kurių Rusija gauna reikšmingas pajamas ir todėl gali vykdyti veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos eksportuotos iš Rusijos. Galutinį sprendimą priima muitinės pasienio posto pareigūnas įvertinęs konkrečią situaciją ir aplinkybes.
28. Esu Lietuvos vežėjas ir ketinu per Medininkų KP tempti puspriekabę-platformą, ant kurios bus pakrauta dar kita tokia pati puspriekabė platforma.
Ar šiai dienai yra kažkokių teisinių kliūčių draudžiančių tokiu būdu išgabenti dvi puspriekabes?
Puspriekabės nebus eksportuojamos, o grąžinamos į registracijos šalį. Jos abi registruotos Baltarusijoje, turi technininius pasus, valstybinius numerius ir kitus dokumentus, jas reikia grąžinti šeimininkui.
Ar taip gabenama puspriekabė ant puspriekabės palieka ja muitinės procedūrų prasme kaip "tuščia" ir ar galima būtų tokiu atveju išvežti jas per Tverečiaus pasienio postą, kur formina tik tuščias transporto priemones?
Atsakymas. Krovininės transporto priemonės (su kroviniu ar be jo), savo eiga įvažiuojančios per sienos perėjimo punktuose veikiančias muitinės įstaigas į Sąjungos muitų teritoriją deklaruojamos veiksmu laikinojo įvežimo procedūrai, o išvažiuojančios (grįžtančios) – deklaruojamos veiksmu reeksportui.
Pagal 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, 1zc straipsnio nuostatas draudžiama visoms Baltarusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms vežti prekes keliais Sąjungos teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu.
Ar kelių transporto įmonė įsisteigusi Baltarusijoje nustatoma pagal vilkiko registracijos dokumentus.
Jei Baltarusijoje įsisteigusi transporto įmonė puspriekabėje veža negabaritinį krovinį (pvz., kitą puspriekabę), tai tokia Baltarusijoje įsisteigusi transporto įmonė negali Sąjungos teritorijoje keliais vežti prekes (krovinius).
Kai kelių transporto įmonė puspriekabėje veža kitą puspriekabę – tai traktuojama kaip prekių vežimas ir todėl negali vykti per Tverečiaus sienos perėjimo punktą.
27. Nuo 2023 m. liepos 3 dienos kai kurioms prekėms, iš Lietuvos tranzitu gabenamoms per Rusijos Federaciją ir/ar Baltarusiją, bus reikalaujama pateikti gamintojo deklaraciją. Pridedamas Muitinės departamento patvirtintas sąrašas – prisegtuke failas pavadinimu „MD patvirtintas_PREKIU_SARASAS_sankcijos“. O pagal LR Vyriausybės Nutarimą 2023-06-28 Nr. 512 prekes, esančias Nacionaliniame sąraše, draudžiama išvežti iš Lietuvos per Lietuvos pasienio postus. Pridedamas nutarimas ir jo priedas – prisegtuke failas pavadinimu „Nutarimas del LT pasienio postu“. Tai šie du prekių sąrašai yra visiškai identiški. Muitinės departamentas informuoja, kad prekes, nurodytas sąraše, bus galima išvežti per Lietuvos pasienio postus, jeigu papildomai prie visų kitų reikalaujamų dokumentų bus pateikta gamintojo deklaracija. Bet 2023-06-28 LR nutarimo Nr. 512 punkte 2 skelbiama, kad tas prekes, nurodytas sąraše (du sąrašai identiški) yra draudžiama išvežti per Lietuvos pasienio postus (ir nesvarbu, ar bus pateikta gamintojo deklaracija, ar nebus). Prašau paaiškinti, kuriuo teisės aktu vadovautis – Muitinės Departamento dėl gamintoju deklaracijų, ar LR Vyriausybės nutarimu, nes jie prieštarauja vienas kitam.
Atsakymas: Nuo 2023 m, liepos 3 d. iki 2024 m. sausio 2 d. iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis draudžiamas į Nacionalinį kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašą (toliau - Sąrašas) [1] įtrauktų prekių eksportas, įskaitant reeksportą, kai prekės išvežamos per Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktus su ne Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. T. y. Sąraše nurodytos prekės, kai jos išvežamos per Lietuvos Respublikos sienos perėjimo punktus su Baltarusijos Respublika ar Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, bus neišleistos eksportui (reeksportui).
Eksportuojant (reeksportuojant) Sąraše nurodytas prekes, kurios bus išvežamos per kitų ES valstybių narių muitinės įstaigas, privalu Lietuvos Respublikoje esančiai eksporto įstaigai papildomai pateikti eksportuojamų (reeksportuojamų) prekių gamintojo išduotą dokumentą[2] (toliau – gamintojo deklaracija; laisvos formos dokumentas), kuriuo prekių gamintojas patvirtina, kad jam:
1. žinomas jo pagamintų prekių pardavėjas (nurodomi prekių pardavėjo duomenys) ir jų pirkėjas (nurodomi prekių pirkėjo duomenys) trečiojoje šalyje ir jų sudarytas sandoris jam nekelia abejonių, kad jį vykdant gali būti nesilaikoma tarptautinių sankcijų taikymo sąlygų;
2. žinoma, kad jo pagamintos prekės bus tranzitu gabenamos per šalies, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, teritoriją į kitą trečiąją šalį, jeigu toks prekių gabenimas numatytas, ir jis yra tikras, kad tokiu atveju prekės bus gabenamos pasirenkant tokį prekių gabenimo būdą ir transporto priemones, jog nebūtų sudaromos sąlygos prekių perparduoti, perdirbti, pakeisti, sandėliuoti, perkrauti į kitą transporto priemonę, įskaitant priekabos ar puspriekabės su prekėmis perkabinimą ar vilkiko pakeitimą, ar atlikti kitus tarptautinių sankcijų taikymo sąlygų neatitinkančius veiksmus, ir prireikus pagrįsti, kad buvo ar bus tinkamai laikomasi šių reikalavimų;
3. žinomas jo pagamintų prekių galutinis naudotojas bei jų galutinis naudojimas trečiojoje šalyje ir prekių gamintojas yra tikras, kad prekės nebus naudojamos nesilaikant tarptautinių sankcijų taikymo sąlygų.
Nuo 2023 m. liepos 17 d. nurodytas reikalavimas pateikti gamintojo deklaraciją bus taikomas ir pasienio kontrolės punktuose veikiančiose muitinės įstaigose.
Reikalavimas pateikti gamintojo deklaraciją taikomas tik tuo atveju kai prekių, nurodytų Sąraše, tranzitas per šalies, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, teritoriją nėra draudžiamas.
[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 512 „Dėl Nacionalinių kontrolės priemonių taikymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/821 9 straipsnį“
[2] Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 1BE-575 „Dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo Lietuvos Respublikos muitinėje tvarkos aprašo patvirtinimo“
25. 2023-06-28 LR nutarimo Nr. 512 punkte 2 skelbiama kad draudimas taikomas „kai prekių išvežimas vykdomas per Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktus su ne Europos Sąjungos valstybėmis narėmis“, bet nedetalizuojama, kokie būtent tie punktai yra – sausumos, oro, ar vandenų. Kadangi pagal šio nutarimo 3.2 papunktį Muitinės departamentui yra pavesta užtikrinti šio draudimo vykdymą, prašau paaiškinti, per kokius pasienio postus nebus galima išvežti esančių Nacionaliniam sąraše prekių – geležinkelio, jūrų uosto, kelio, oro uosto, upių uosto postus?
Atsakymas: Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktai su ne Europos Sąjungos valstybėmis narėmis – tokie valstybės sienos perėjimo punktai yra su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritis) ir Baltarusijos Respublika.
24. Jeigu prekes, kurios nepriskiriamos dvejopos paskirties prekėms, bet esančias 2023-06-28 LR nutarimo Nr. 512 Nacionaliniame sąraše, norima išvežti su TIR knygele – ar Lietuvos krovinių poste bus įforminta TIR procedūra?
Atsakymas: Sąraše nurodytos eksportuojamos (reeksportuojamos) prekės taip pat nebus išleidžiamos tranzito procedūrai atlikti (įskaitant ir TIR operacijas).
23. Dėl 11-to sankcijų paketo įgyvendinimo. 3a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) įterpiama ši dalis: „1a. Draudžiama vežti tranzitu per Rusijos teritoriją iš Sąjungos eksportuojamas prekes ir technologijas, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo.“;
Prašau paaiškinti, kokios konkrečiai prekės ir technologijos minimos šiame naujame punkte 1a? Kaip sužinoti, kad jomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo?
Atsakymas: Tikriausiai klausiate dėl Reglamento (ES) 2014/833 2a straipsnio papildymo:
„1a. Draudžiama vežti tranzitu per Rusijos teritoriją iš Sąjungos eksportuojamas VII priede išvardytas prekes ir technologijas, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo.“
Šiame straipsnyje duota nuoroda į Reglamento VII priedą.
22. Ar galima įvežti kurą iš Rusijos, papildomose talpyklose, po 2023 m. vasario 5 d?
Informuojame, kad nuo 2023 m. vasario 5 d. naftos produktų (kuro) importas iš Rusijos Federacijos yra draudžiamas (taikoma KN kodų grupei 2710), išskyrus degalus, esančius transporto priemonių ir specialių talpyklų standartiniuose bakuose.
(Speciali talpykla – tai talpykla, specialiais prietaisais pritaikyta aušinimo, oksidavimo, šiluminės izoliacijos arba kitoms sistemoms).
Teisinis pagrindas: TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 3m ir 3n straipsniai.
21. Reikalinga Jūsų konsultacija dėl krovinio, kuris vyksta iš RU į FR. Iškilo dilema dėl sankcionuotos prekės, kuri patenka į Reglamentą (ES) Nr. 833/2014, tačiau čia yra grąžinama prekė atgal į Prancūziją. Ar toks vežimas yra apskritai draudžiamas į ES?
Reglamente (ES) Nr. 833/2014 nustatyti importo draudimai taikomi tam tikroms prekėms, iš kurių Rusija gauna didelių pajamų, įskaitant geležį, plieną, anglį ir kitą iškastinį kurą, žalią naftą ir naftą, mediena, trąšos, aliuminis, technologijos ir kt. Šių priemonių taikymo tikslas yra Rusijos ekonominių pajėgumų mažinimas, dėl jos veiksmų, destabilizuojant padėtį Ukrainoje.
Todėl importo draudimai netaikomi grąžintoms prekėms pagal Sąjungos muitinės kodekso 203 straipsnį, t. y. ne Sąjungos prekėms, kurios iš pradžių buvo eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos kaip Sąjungos prekės. Tokių prekių reimportas į Europos Sąjungą galimas ir joms netaikomos sankcijos.
20. Muitinė (muitinės pareigūnai) neįleido, neįformino, apgręžė ar kt. krovinį, dėl sankcijų taikymo, kaip spręsti susidariusią situaciją?
Informuojame, kad pateikus muitinės deklaraciją (importo, eksporto ir tranzito atvejais), asmuo (atstovas muitinėje) elektroninėmis priemonėmis gauna elektroninį pranešimą kuriame nurodyta prekių neišleidimo priežastis.
Primename, kad visais atvejais, kada priimtas muitinės sprendimas neišleisti prekių, įskaitant dėl sankcijų taikymo, galima teikti skundą dėl muitinės veiksmų (sprendimų) arba neveikimo. Skundui numatytus reikalavimus reglamentuoja Skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatai, patvirtinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-1074 „Dėl Skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatų patvirtinimo“.
Atkreipiame dėmesį, kad skundas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu arba pateikiamas skundo originalas!
19. Dėl prabangos prekių apibrėžimo išaiškinimo. Prekė su KN kodu 87116010 patenka į Nr. 833/2014 reglamento XVIII priedo 17 punktą, tačiau kyla klausimas kokia vertės riba yra nustatoma šioms prekėms?
Informuojame, kad prekė su KN kodu 8711 60 10 patenka į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas) 3h straipsnio ir XVIII priedo sankcijų reguliavimo sritį.Atkreipiame dėmesį į tai, kad Reglamento XVIII priedo 17 punktas „Antžeminio, oro ar vandens transporto priemonės žmonėms vežti (išskyrus greitosios pagalbos automobilius), kurių vieneto pardavimo kaina didesnė negu 50 000 EUR, lynų keliai, kėdiniai keltuvai, slidininkų keltuvai (trauklės), funikulierių trauklių mechanizmai, motociklai, kurių vieneto vertė didesnė negu 5 000 EUR, taip pat jų reikmenys ir dalys“ yra išskiriamas į tris dalis:
-
Pirmoji dalis, „Antžeminio, oro ar vandens transporto priemonės žmonėms vežti (išskyrus greitorios pagalbos automobilius), kurių viento pardavimo kaina didesnė negu 50 000 Eur“ – į šią skiltį patenka prekės su KN kodu, kurios yra priskiariamos automobiliams ir kitoms transporto priemonėms skirtoms vežti žmonėms.
-
Antroji dalis, „lynų keliai, kėdiniai keltuvai, slidininkų keltuvai, funikulierių trauklių mechanizmai, motociklai, kurių vieneto kaino didesnė negu 5 000 Eur“ – į šią skiltį patenka prekės su KN kodu, kurios yra priskiariamos aprašyme minėtoms prekėms, pvz. Reglamento XVIII priedo 17 punkte yra nurodytas kodas 8711 (Motociklai, dviračiai ir panašios transporto priemonės su pagalbiniais varikliais, su priekabomis arba be jų), tokiu atveju yra sankcionuojamos visos kode nurodytos prekės (įskaitant ir dviračius) su 5 000 Eur vertės riba.
-
Trečioji dalis, „taip pat jų reikmenys ir dalys“ – į šią skiltį patenka visos Reglamento 17 punkte išvardytų transporto priemonių, motociklų ir mechanizmų dalys, kurioms yra taikoma 300 Eur vertės riba.
Šiuo konkrečiu atveju, prekei su KN kodu 8711 60 10 yra taikoma 5 000 Eur vertės riba pagal Reglamente nustatytas sankcijas.
18. Ar Lietuvos Respublika taiko tarptautinių sankcijų išimtis? Jeigu taiko, kaip?
Lietuvos Respublika taiko tarptautinių sankcijų išimtis. Jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos.
Prašymus taikyti išimtį ar suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų (toliau – Prašymas) gali pateikti subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kiti suinteresuoti asmenys. Prašymas turi būti motyvuotas, kartu su Prašymu pateikiami prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, kurie laikytini neatsiejama Prašymo dalimi. Prašymas pateikiamas tiesiogiai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis. Pateikti Prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Prašymai, motyvuoti humanitariniais tikslais, nagrinėjami prioriteto tvarka.
Kiekvienas Prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes. Sprendimas, priimtas išnagrinėjus vieną Prašymą dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo, neturi jokio poveikio nagrinėjant kitus Prašymus.
Prašymai teikiami kompetentingoms institucijoms pagal priskirtas veiklos užtikrinant tarptautinių sankcijų įgyvendinimą sritis:
Teisinis pagrindas:
17. Ar Europos Sąjungos sankcijos taikomos Rusijai ir Baltarusijai yra privalomos fiziniams asmenims?
Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai taikomos sankcijos privalomos visiems Europos Sąjungoje (toliau – ES) registruotiems asmenims, kurie vykdami kerta ES sieną. Vadovaujantis pirmiau nurodyta nuostata visi fiziniai ir juridiniai asmenys negali importuoti, eksportuoti ar gabenti prekių kurioms taikomos sankcijos (ES)
Teisės aktai:
16. Ar gali privatus asmuo įsivežti medienos gaminius (pvz., medines duris) iš Baltarusijos?
Tokių gaminių gabenimas negalimas, kadangi prekė sankcionuota pagal reglamento Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 1o straipsnį:
"1o straipsnis
1. Draudžiama:
a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei:
i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba
ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos;
b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija;
c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį;
d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais."
2. 1 dalyje nustatyti draudimai nedaro poveikio sutarčių, sudarytų anksčiau nei 2022 m. kovo 2 d., arba papildomų sutarčių, reikalingų minėtoms sutartims vykdyti, vykdymui iki 2022 m. birželio 4 d."
15. Kokie yra pereinamieji laiko tarpai pabaigti sutartis su Baltarusija dėl sankcijų taikymo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą?
Vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, yra numatyti šie pereinamieji laikotarpiai sutartims pabaigti:
-
X priede išvardytų medienos gaminių – 2022 m. birželio 4 d.
-
XI priede išvardytų cemento produktų – 2022 m. birželio 4 d.
-
XII priede išvardytų geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktų – 2022 m. birželio 4 d.
-
XIII priede išvardytų kaučiuko gaminių – 2022 m. birželio 4 d.
-
XIV priedo sąraše nurodytų mašinų – 2022 m. birželio 4 d.
-
Dvejopo naudojimo prekių ir technologijų – 2022 m. gegužės 1 d.
-
Va priede išvardytų prekių ir technologijų – 2022 m. gegužės 1 d.
14. Kokie yra pereinamieji laiko tarpai pabaigti sutartis su Rusija dėl sankcijų taikymo pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, destabilizuojančius padėtį Ukrainoje?
Vadovaujantis Tarybos reglamentu (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, destabilizuojančius padėtį Ukrainoje, yra numatyti šie pereinamieji laikotarpiai sutartims pabaigti:
-
Dvejopo naudojimo prekių ir technologijų – 2022 m. gegužės 1 d.
-
VII priede išvardytų technologijų – 2022 m. gegužės 1 d.
-
II priede išvardytų prekių – 2022 m. rugsėjo 17 d.
-
X priede nurodytų prekių ir technologijų skirtų naftos perdirbimui – 2022 m. gegužės 27 d.
-
Aviacijos sektoriuje ar kosmoso pramonėje tinkamų naudoti prekių ir technologijų (XI priedas) – 2022 m. kovo 28 d.
-
XVII priede išvardytų geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktų – 2022 m. birželio 17 d.
13. Kas yra „sutartis“ sankcijų režimų Rusijai ir Baltarusijai kontekste?
Terminas „sutartis“ vartojama daugumoje ES sankcijų režimų, įskaitant Tarybos reglamentą (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, destabilizuojančius padėtį Ukrainoje, kuris galioja nuo 2014 m. ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kuris galioja nuo 2006 m. Juose kalbama apie privalomą šalių įsipareigojimą. Tokiame susitarime turėtų būti visi būtini elementai, susiję su jo galiojimu ir sandorio vykdymu (pvz., šalių nurodymas, kaina, kiekiai, pristatymo datos, vykdymo būdai ir kt.). Todėl dauguma preliminariųjų sutarčių, kuriose nenurodytas kiekis ar kaina, nebūtų laikomos sutartimi, taikant išimtis, numatytas ankstesnių sutarčių vykdymui.
FREQUENTLY ASKED QUESTIONS – AS OF 18 April 202, question 13.
12. Ar gali ES arba trečioje šalyje, ne Rusijoje ir Baltarusijoje, įsisteigęs vežėjas gabenti krovinius su Rusijoje arba Baltarusijoje registruota puspriekabe?
Toks krovinių gabenimas galimas. Vežėjas (kelių transporto įmonė) ne Rusijos arba Baltarusijos, gali įvežti arba išvežti krovinius, jeigu jiems netaikomos papildomos sankcijos, kaip numato reglamentai: Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2006.
11. Ar gali ES arba trečioje šalyje, ne Rusijoje ir Baltarusijoje, įsisteigęs vežėjas gabenti krovinius su Rusijoje arba Baltarusijoje registruotu vilkiku („galva“ ir puspriekabe)?
Toks krovinių gabenimas negalimas, kadangi vilkiko registracija parodo tikrą vežėją (kelių transporto įmonę).
10. Ar gali Rusijoje ir Baltarusijoje įsisteigę vežėjai gabenti krovinius į ES ar tranzitu per ES teritoriją?
Vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2022/576 ir Reglamentu (ES) NR. 2022/577 visoms Rusijoje ir Baltarusijos įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat vykstant tranzitu. Minėtas draudimas nenumato išimčių, kad prekės kurios yra apmokėtos iki balandžio 8 d. būtų įvežtos (atgabentos) Baltarusijoje ar Rusijoje įsisteigusių transporto įmonių (vežėjų).
9. Mūsų įmonė norėtų importuoti prekes iš Uzbekistano (pirkti iš Uzbekistane esančių bendrovių), prekių kilmės šalis taip pat Uzbekistanas. Prekės nėra rusiškos ar baltarusiškos kilmės, tačiau jos būtų gabenamos per Rusiją, galimai ir Baltarusiją. Ar gali tokias prekes gabenti tranzitu per Rusiją ir Baltarusiją į ES, Lietuvą?
Tokių prekių gabenimas tranzitu iš trečiųjų šalių per minėtų valstybių teritoriją į ES šalis galimas įvykdant teisės aktų reikalavimus, kuriuos galima pasitikrinti LITAR arba TARIC. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014, dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 12 straipsniu draudžiama sąmoningai ir tyčia dalyvauti veikloje, kuria siekiama išvengti arba dėl kurios išvengiama minėto Reglamento 2, 4 ir 5 straipsniuose nurodytų draudimų, įskaitant veiklą, kurį pakeistų minėto Reglamento 5 straipsnyje nurodytus subjektus.
8. Kaip galima pasitikrinti ar prekėms taikomos sankcijos?
Eksporto ir importo draudimai ir apribojimai, taip pat susiję su sankcijų taikymu, pateikiami integruotame tarife LITAR arba TARIC. Įvedus kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodą ir paspaudus nuorodą „Naršyti tarifą – eksportas/importas“, toliau spaudžiama ant prekės kodo ir skaitoma kiekviena su atitinkamais ribojimais susijusi pastaba, ten taip pat pateikti ribojimus reglamentuojantys teisės aktai.
7. Ar galima importuoti, eksportuoti arba tranzitu gabenti prekes susijusias su asmenimis kurių atžvilgiu taikomos sankcijos?
Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai draudžia atlikti finansines, ūkines, komercines arba bet kokias kitas operacijas, įskaitant, bet neapsiribojant, muitinės procedūras ir formalumus, su fiziniais ar juridiniais asmenimis, arba su jais susijusiems subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kaip nurodyta 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi ir jo pakeitimuose.
6. Kokie taikomi bendrieji reikalavimai, eksportuojant prekes į Rusiją ir Baltarusiją?
Jeigu įmonė yra numačiusi eksportuoti prekes į Rusiją ar Baltarusiją pirmiausia privalo atidžiai išnagrinėti naujus ES priimtus reglamentus ir sprendimus, taip pat kokie eksporto draudimai (kokioms prekėms, kokioms bendrovėms ir asmenims ir kt.) yra įvardyti teisės aktuose ir jų prieduose ir nustatyti kaip numatomos eksportuoti prekės pagal savo parametrus koreliuoja su sankcionuojamomis prekėmis, kas yra gavėjai ir galutiniai vartotojai, kokios kitos susijusios aplinkybės.
Dvejopos paskirties prekių eksportas, į Rusiją ir Baltarusiją iš Europos Sąjungos teritorijos, gali būti vykdomas tik pateikus muitinei dvejopos paskirties prekių eksporto licencijas. Priešingu atveju eksporto procedūros Lietuvos muitinės postuose nebus įforminamos. Licenciją suteikia EIMIN. Šių prekių grupių eksporto deklaracijos Lietuvoje galės būti įforminamos tik tuomet, jei jas eksportuos Lietuvoje registruotas juridinis asmuo. Be to, visos dvigubos paskirties prekės bus tikrinamos, t. y. prekių deklarantai privalės patikrinimui pateikti muitinei reikiamus dokumentus ir prekes. Jeigu vežamos prekės ar sandoris patenka į sankcijų Reglamentuose nustatytas išimtis arba prekės pagal parametrus nepatenka į Reglamentų prieduose, eksportuotojas pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir muitinės įstaigoms rašytinį paaiškinimą pagal kuriuos techninius duomenis, aprašymą ar panaudojimo sritį jos nepriskiriamos karinei įrangai ar dvejopo naudojimo prekėms (pvz., kai prekių deklaracijoje nurodomas įrašo kodas „Y901“), ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (sutartis, prekių techninius aprašymus ir pan.).
Reikiami rašte/rašytiniame paaiškinime, prašyme nurodyti duomenys:
-
Paskirties valstybė;
-
Eksportuotojas;
-
Gavėjas/galutinis vartotojas;
-
Prekių kilmės valstybė;
-
Kur šiuo metu yra prekės;
-
Prekių aprašymas;
-
Prekių KN kodai;
-
Prekių kiekis ir vertė;
-
Kur bus naudojamos prekės.
Lydintys dokumentai:
-
Sutartis (jos priedai);
-
Sąskaitos;
-
Apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (jei jis atliktas).
Šiuo metu iš Europos Sąjungos dvejopos paskirties prekes draudžiama tiekti 64 Rusijos įmonėms ir organizacijoms. Procedūros sugriežtintos įgyvendinant Reglamentus (ES). 2022/328 ir (ES) 2022/428 kuriais iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje.
Informacija apie sankcijas pateikiama: https://www.urm.lt/sankcijos.
Taip pat, apie įvairių sankcijų/draudimų taikymą eksportuojant bei importuojant prekes, galite sekti muitinės tinklalapyje adresu: https://lrmuitine.lt/web/guest/verslui/aktualijos
5. Ar galima importuoti naftos produktus (kurą) iš Baltarusijos Respublikos?
Naftos produktų importas iš Baltarusijos Respublikos yra draudžiamas (taikoma KN kodų grupėms 2707, 2710, 2711, 2712, 2713 ir 2715), išskyrus degalus, esančius stacionariuose standartiniuose transporto priemonių bakuose.
Teisinis pagrindas:
2021 m. birželio 24 d. TARYBOS REGLAMENTO (ES) 2021/1030, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių, 1h straipsnis.
4. Kokie ribojimai taikomi prekybai su Baltarusija?
Iš Baltarusijos į ES uždrausta įvežti:
• medieną ir jos gaminius, medžio anglis (KPN 44 skirsnis);
• cementą, dirbinius iš cemento ir betono (KPN 2523, 6810);
• geležį ir plieną bei jų gaminius (KPN 72 ir 73 skirsniai);
• kaučiuko gaminius (KPN gumines padangas, KN 4011);
• kalio trąšas;
• pramonines mašinas ir įrengimus.
Šių prekių importas į ES galimas tik pateikus muitinėje pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas iki 2022 m. kovo 2 dienos. Verslui, prekiaujančiam šiais gaminiais, suteiktas trijų mėnesių – iki 2022 m. birželio 4 dienos – pereinamasis laikotarpis užbaigti sandorius.
3. Ar galima eksportuoti dvejopos paskirties prekes į Rusiją?
Dvejopos paskirties prekių eksportas, į Rusiją ir Baltarusiją iš Europos Sąjungos teritorijos, gali būti vykdomas tik pateikus muitinei dvejopos paskirties prekių eksporto licencijas.
2. Kaip deklaruoti paramos siuntas Ukrainai muitinėje?
Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, sudarymo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810, 15 punkto nuostatas, Lietuvoje deklaruojant paramos siuntas Ukrainai eksporto procedūrai įforminti (procedūros kodas „1000“), galima naudoti Kombinuotosios nomenklatūros kodą „9919 00 00" (Taric kodas „9919 00 00 00“).
1. Ar galima prekes, skirtas eksportui į Rusiją arba Baltarusiją, padėti saugojimui į muitinės sandėlį Lietuvoje?
Taip, galima vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 240 straipsniu.
-----------------------------------------------------------------------------------------
Aktuali LR URM informacija apie ES sankcijų taikymą Rusijai ir Baltarusijai
-----------------------------------------------------------------------------------------
Informacija atnaujinta 2023-09-25
