Projektas „Muitinės rizikos valdymo modernizavimas“ (Nr. 04-015-P-0001).
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 209 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programos patvirtinimo“ nustatyta 2 problema – mokestinis atotrūkis (mokestinių prievolių vengimas).
Sprendžiant šią problemą būtina didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą, įgyvendinant veiklas, nustatytas Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1K-268 „Dėl Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“. Projektas atitinka aprašo III skyriaus „Plėtros programos pažangos priemonės veiklų suvestinė“ 8.1. veiklos Taikyti naujus duomenų analizės metodus ir atnaujinti muitinės informacines sistemas 8.1.1. poveiklę „Muitinės rizikos valdymo modernizavimas“. Projektas atitinka aprašo Priedo Nr. 6 nuostatas.
Projektu prisidedama prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 8.5 „Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą“ įgyvendinimo.
Turimi duomenys rodo, kad išlieka didelė neteisėtos prekių iš trečiųjų šalių apyvartos rizika. Esminę neteisėtos apyvartos dalį Lietuvoje sudaro nelegaliai iš trečiųjų šalių įvežami tabako gaminiai. Tam, kad būtų sudarytos prielaidos laiku nustatyti ir užkardyti sąmoningą mokesčių vengimą Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – muitinė) veiklos srityje, būtina taikyti naujus duomenų analizės metodus ir atnaujinti muitinės informacines sistemas. Būtina valdyti neteisėtos prekių iš trečiųjų šalių apyvartos rizikas, todėl šiuo metu riboti muitinės kontrolės ištekliai yra skiriami didžiausiai žalai užkardyti, kartu garantuojant laisvą prekių judėjimą sąžiningam verslui. Tačiau muitinė susiduria su poreikiu sparčiai apdoroti didelius iš mokesčių administratorių, verslo bei kitų duomenų šaltinių gaunamus skirtingų duomenų rinkinius ir jų pagrindu pasirinkti optimalias rizikos mažinimo priemones, įdarbinant dirbtinį intelektą.
Atsižvelgiant į tai, ir įgyvendinant minėtuose strateginiuose dokumentus nustatytus tikslus, Projektu siekiama modernizuoti muitinės rizikos valdymą, kadangi yra identifikuotos šios pagrindinės problemos:
• Nepakankamai subalansuotas kontrolės priemonių taikymas ir palankių sąlygų teisėtam verslui užtikrinimas;
• Nepilnai užtikrinamas ES ir nacionalinių muitų teisės aktų, susijusių su rizikos valdymu ir tikrinimu, taikymas;
• Nepakankamai racionaliai išnaudojami muitinės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų (toliau – institucijos) kaupiami duomenys, kurie, pritaikius pažangias technologijas, galėtų būti naudojami automatiniam rizikos nustatymui ir sprendimo dėl tikrinimo priėmimui, sumažinant rankinį darbą ir eliminuojant korupcijos galimybes.
Muitinio tikrinimo tikslas yra užkirsti kelią galimiems pažeidimams arba juos nustatyti. Muitinis tikrinimas atliekamas pagal rizikos įvertinimo rezultatus, tačiau kol automatiškai taikomos rizikos įvertinimo taisyklės kuriamos dažniausiai remiantis subjektyviu analitiko įvertinimu ir naudojant tik muitinės sukauptų duomenų analizę, rizikos įvertinimo tikslumas nėra pakankamas, todėl tikrinimui atrenkami ne tik aukščiausios, bet ir vidutinės bei mažos rizikos kroviniai. Be to, verslas teikia informaciją ne tik muitinei, bet ir kitoms institucijoms, tačiau ta informacija nepatenka į muitinės rizikos valdymo sistemą, todėl yra tikimybė nepastebėti tam tikrų rizikų arba, atvirkščiai, nepastebėti riziką mažinančių aplinkybių.
Muitinė turi prieigą prie daugelio kitų institucijų sukauptos informacijos, tačiau, neturi galimybių tą informaciją apjungti, analizuoti, daryti išvadas automatiniu būdu. Todėl rizikos vertinimas nėra toks tikslus, koks galėtų būti, o sukaupta informacija nėra pakankamai išnaudojama, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas. Automatinės sąsajos tarp muitinės ir kitų institucijų sistemų, automatiniai didelių ir įvairiarūšių duomenų analizės metodai, dirbtinio intelekto technologijos padės muitinei priimti optimaliausius sprendimus dėl tikrinimo.
Įgyvendinus projektą bus tiksliau ir greičiau realizuojamas ir kitų Lietuvos Respublikos institucijų atliekamų tikrinimų poreikis. Lietuvoje yra bent kompetentingų institucijų, tikrinančių muitinės prižiūrimas prekes arba turinčių teisę prašyti, kad muitinė patikrintų prekes: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra, Radiacinės saugos centras, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos transporto apsaugos administracija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitos.
Projekto metu planuojami sukurti automatinės duomenų analizės algoritmai ir dirbtinio intelekto technologijos sumažins Muitinės rizikos valdytojų darbo krūvį, leis žmogiškuosius resursus panaudoti tose srityse, kuriose informacinės sistemos nėra pilnai pritaikomos, taip pat leis greičiau ir tiksliau priimti sprendimus dėl tikrinimo. Projekto įgyvendinimo metu siekiama gerinti rizikos valdymą, importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų ir muitinės priežiūros priemonių taikymą, muitinį tikrinimą, teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą.
Projekto tikslas – maksimaliai automatizuoti rizikos valdymą, racionaliai išnaudojant įvairiose sistemose ir institucijose kaupiamus duomenis, tokiu būdu taupant muitinės ir verslo resursus ir prisidedant prie kontrolės priemonių taikymo ir palankių sąlygų teisėtam verslui subalansavimo.
Projekto įgyvendinimas – nuo 2023-05-09 iki 2025-12-31.
Projekto tikslinės grupės:
- Muitinės pareigūnai – Projekto sukuriama nauda bus aktuali visiems Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams, kurie atlieka rizikos valdymo ir tikrinimo funkcijas.
- Ekonominės veiklos vykdytojai – Projektas bus aktualus visiems ekonominės veiklos vykdytojams ir fiziniams asmenims, kurie dalyvauja prekių tiekimo grandinėje, teikia el. deklaracijas ar kitaip deklaruoja prekes ir gabenamus daiktus muitinei.
- Kompetentingos valdžios institucijos – Projekto sukuriama nauda bus aktuali Lietuvos kompetentingoms institucijoms, tikrinančioms muitinės prižiūrimas prekes arba turinčioms teisę prašyti, kad muitinė patikrintų prekes.
- Europos sąjungos valstybių narių muitinių administracijos ir Europos Komisijai - Projekto sukuriama nauda padės užkirsti kelią neteisėtiems prekių gabenimams ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitas ES valstybes nares, taip pat iš ES į trečiąsias šalis, tuo pačiu sudarys sąlygas efektyvesniam rizikos valdymui ES mastu, efektyvesniam ES saugumo, saugos ir finansinių interesų užtikrinimui.
Projekto veikla ir poveiklės:
- Dirbtinio intelekto priemonių automatinei vaizdų analizei sukūrimas bei šiam funkcionalumui būtinų sąsajų sukūrimas;
- Naujų automatinės analizės metodų bei šiam funkcionalumui būtinų sąsajų sukūrimas.
Informacija atnaujinta 2024-01-16
