Lietuvos muitinės pareigūnai dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Tarybos, Europos Komisijos, Europolo rengiamuose posėdžiuose, susitikimuose įvairiais muitinės veiklos klausimais, rengia ir teikia Lietuvos pozicijas dėl muitinės kompetencijai priklausančių ES teisės aktų projektų, kurie svarstomi ES Tarybos ir Europos Komisijos darbo grupių ir komitetų posėdžiuose.
Pagrindiniai Europos Komisijos direktoratai, susiję su ES muitinių veikla, yra Mokesčių ir muitų (DG TAXUD) bei Kovos su sukčiavimu (OLAF). Vidaus reikalų (DG HOME) direktoratas yra svarbus muitinės kaip teisėsaugos institucijos veikloje.
Lietuvos muitinės atstovai dalyvauja ES Tarybos darbo grupių veikloje: aukšto lygio Muitų sąjungos darbo grupės Muitinių generalinių direktorių pogrupyje, kuriame vyksta ES valstybių narių muitinių administracijų vadovų diskusijos strateginiais muitinių veiklos klausimais, ir ekspertinių Muitų sąjungos darbo grupės ir Teisėsaugos darbo grupės Muitinių pogrupio veikloje. Su muitinės veikla susiję klausimai taip pat svarstomi ES Tarybos Vidaus saugumo komitete (COSI).
Lietuvos muitinės ekspertai dalyvauja 21 Europos Komisijos komitetų (komitologijos) ir pakomitečių veikloje ir 12 Europos Komisijos ekspertų grupės ir pogrupio veikloje.
Lietuvos Respublikos muitinė bendradarbiauja su ES valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinių administracijomis (tai vadinama administracine tarpusavio pagalba muitinės veiklos srityje), siekdama užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų laikymąsi ir teisės aktų pažeidimų prevenciją, vykdyti tokių pažeidimų tyrimą, užtikrinti teisingą muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių apmokestinimą ir jų išieškojimą, tinkamą draudimų, apribojimų ir kontrolės nuostatų taikymą.
Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinių administracijomis tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje vykdomas vadovaujantis:
1. Europos Sąjungos reglamentais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais tarpusavio pagalbą muitinės veiklos srityje (Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97, Konvencija dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu ir kt.);
2. dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių (OLAF);
3. dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais tarp Lietuvos Respublikos ir trečiųjų šalių, jeigu Europos Sąjunga nėra sudariusi susitarimų su šiomis trečiosiomis šalimis ir jeigu tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams;
4. dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių;
5. tarptautinių organizacijų daugiašaliais susitarimais (konvencijomis), kurių susitariančiąja šalimi yra Lietuvos Respublika.
Remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97, kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti sukčiavimo atvejus, AFIS (Anti-Fraud Information System) priemonėmis keičiasi asmenų duomenimis esančiais ECS (Export Control System) ir NCTS (New Computerized Transit Information System). Siekiant informuoti apie asmenų duomenų naudojimą pateikiame Pranešimą dėl asmens duomenų naudojimo (anglų kalba). Plačiau apie asmens duomenų naudojimą ir jų apsaugą galima pasiskaityti OLAF interneto puslapyje.
Naujos iniciatyvos - ES Muitų sąjungos reforma
2023 m. gegužės 17 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl ES muitų sąjungos reformos: ES muitinių reforma (europa.eu)
Reformos tikslai:
- Reikšmingai supaprastinti muitinės formalumus, atliekamus verslo subjektų ir muitinių, ir tuo sumažinti ES verslui tenkančias reikalavimų laikymosi sąnaudas apie 2,7 mlrd. EUR per metus.
- Užtikrinti integruotą tiekimo grandinių priežiūrą, pertvarkius ES rizikos valdymo schemą.
- Įsteigti Europos Sąjungos muitinę.
- Peržiūrėti ir supaprastinti e-prekyboje parduodamų prekių apmokestinimo taisykles.
Daugiau informacijos apie ES muitų sąjungos reformos paketą specialiame Europos Komisijos puslapyje.
Informacija atnaujinta 2024-03-25
