Tarifinės kvotos
Tarifinė kvota – tai Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas tam tikras prekių kiekis, išreikštas natūriniais matavimo vienetais arba verte, kuris gali būti importuotas per nustatytą laikotarpį taikant mažesnę muito normą, negu nustatyta Bendruoju muitų tarifu arba preferenciniais susitarimais.
Tarifinės kvotos skirstomos į dvi grupes:
– Kvotas, kurios skiriamos pagal kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų priėmimo datą (pagal principą „first come first serve“). Šias kvotas administruoja Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (DG TAXUD) ir Europos Sąjungos valstybės narės muitinė.
– Licencines kvotas. Šias kvotas administruoja Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (DG AGRI) ir Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, o kontroliuoja Lietuvos Respublikos muitinė. Licencinės kvotos yra pagrįstos išankstiniu prekybos kontrolės paskirstymu panaudojant importo arba eksporto licencijas (AGRIM, AGREX). Licencinės kvotos numeris visada prasideda skaičiais 09.4xxx.
Teisinis pagrindas
Europos Sąjungos teisinis tarifinių kvotų administravimo pagrindas:
- 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), 56 straipsnio 4 dalis;
- 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL 2015 L 343, p. 558), 49–54, 223, 224 ir 236 straipsniai;
- 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL 2015 L 343, p. 1), 74 ir 153 straipsniai.
Konkrečių kvotų dydžiai ir specialiosios nuostatos apibrėžiamos atskiruose reglamentuose spausdinamuose Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šiuos teisės aktus galima rasti paieškos sistemoje EUR-Lex.
Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1B-289 „Dėl Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių patvirtinimo“, reglamentuoja tarifinių kvotų, kurios skiriamos pagal kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų priėmimo datą, administravimo Lietuvos Respublikos muitinėje tvarką.
Apibendrintą informaciją apie konkrečiai prekei taikomas ES tarifinio reguliavimo priemones, įskaitant tarifines kvotas, galima rasti TARIC duomenų bazėje arba Lietuvos Respublikos integruotame tarife LITAR.
LITAR interneto svetainėje (LITAR-web) skelbiama informacija apie konkrečią tarifinę kvotą, jos galiojimo laikotarpį, pradinį ir aktualų kiekį, išnaudojimo ir blokavimo datas, sustabdymo laikotarpį, kritinio statuso atsiradimo datą, paskutinio importo datą paskirstyme, kokioms kilmės šalims ir kokiems prekių nomenklatūros kodams ji gali būti taikoma, taip pat tarifinę kvotą nustatantį teisės aktą.
Prašymų suteikti tarifinę kvotą pateikimas ir priėmimas importo muitinės įstaigoje
Prašymas suteikti tarifinę kvotą muitinei gali būti pateiktas:
– pateikiant importo muitinės deklaraciją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) Verslininko sąsajos specifikacijoje numatytomis priemonėmis;
– neveikiant MDAS, pateikiant rašytinę importo muitinės deklaraciją vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka;
– teisės aktų nustatytais atvejais, pateikiant bendrojo administracinio dokumento importo rinkinį.
Prašymo suteikti tarifinę kvotą pateikimu muitinės įstaigai laikomas importo muitinės deklaracijos 36 laukelyje „Preferencija“ nurodant preferencijos kodą, taikomą tarifinėms priemonėms, susietoms su tarifinėmis kvotomis (12x, 22x, 32x, 42x), ir 39 laukelyje „Kvota“ nurodant konkretų tarifinės kvotos numerį.
Asmuo, norėdamas pasinaudoti tarifine kvota, turinčia kritinį statusą, importo muitinės įstaigai privalo pateikti garantiją, kurios pakaktų mokestinės prievolės, galinčios atsirasti importuojant tapačias nekvotuojamas prekes, įvykdymui užtikrinti.
Tuo atveju, jei tarifinė kvota yra užblokuota, t. y. jos skirstymas yra laikinai (iki tam tikros datos) sustabdytas, asmuo gali pateikti importo deklaraciją, kurioje nurodytas tokios tarifinės kvotos numeris.
Prekėms, išleidžiamoms į laisvą apyvartą taikant supaprastintas procedūras, tarifinės kvotos galima prašyti papildomos importo muitinės deklaracijos įforminimo metu.
Tarifinių kvotų administravimas
Muitinės departamento Tarifų skyriaus darbuotojas, atsakingas už tarifinių kvotų administravimą, kiekvieną darbo dieną Tarifinių kvotų sistemos (TKS) priemonėmis suformuoja gautų tarifinių kvotų prašymų rinkinį ir tą pačią darbo dieną perduoda jį Europos Komisijai.
Asmuo, pateikęs kvotinę deklaraciją, apie tarifinės kvotos skirstymo rezultatus yra informuojamas MDAS priemonėmis.
Tarifinės kvotos skirstymo rezultatai gali būti tokie:
• tarifinė kvota suteikta visam prašomam tarifinės kvotos kiekiui, tai yra importo deklaracijos su tarifinės kvotos prašymu tvarkymas laikomas užbaigtu;
• tarifinė kvota suteikta tik daliai importuotų prekių kiekio. Tokiu atveju teritorinė muitinė priima sprendimą dėl importo deklaracijos duomenų taisymo:
- prekių siuntos daliai, kuriai suteikta tarifinė kvota, apskaičiuoti muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurios importuojamos taikant tarifines kvotas;
- prekių siuntos dalį, kuriai tarifinė kvota nesuteikta, įforminti kaip tos pačios prekių siuntos kitą prekę, pagal galimai palankiausią tarifą apskaičiuojant muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurių importui tarifinės kvotos netaikomos;
• tarifinė kvota nesuteikta. Tokiu atveju teritorinė muitinė priima sprendimą:
- perskaičiuoti kvotinėje deklaracijoje apskaičiuotus importo muitus pagal galimai palankiausią tarifą ir mokesčius pagal muito normą, nustatytą atitinkamoms prekėms, importuojamoms netaikant tarifinės kvotos;
- taisyti atitinkamą kvotinę deklaraciją.
Prašymo suteikti tarifinę kvotą priėmimas po muitinio įforminimo
Jeigu tarifine kvota nebuvo pasinaudota prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu arba jei nustatoma tarifinė kvota, kuri įsigalioja anksčiau negu apie ją paskelbiama, bei kitais teisės aktų numatytais atvejais, ir tarifinės kvotos kiekis nėra išnaudotas, asmuo gali pateikti Muitinės departamento Tarifų skyriui prašymą leisti pasinaudoti tarifine kvota, nurodydamas tarifinės kvotos, kuria nori pasinaudoti, numerį ir kiekį, prekių aprašymą ir TARIC nomenklatūros kodą bei kilmės šalį. Kartu su prašymu turi būti pateikti privalomi pateikti dokumentai.
Muitinės departamento atsakingas pareigūnas išnagrinėja gautą tarifinės kvotos prašymą ir:
– jei prašymas atitinka teisės aktų reikalavimus, jis persiunčiamas Europos Komisijai;
– jei prašymas neatitinka teisės aktų reikalavimų arba nepateikti privalomi tarifinei kvotai gauti dokumentai, priimamas sprendimas Europos Komisijai tarifinės kvotos prašymo nesiųsti. Apie tai raštu informuojamas asmuo.
Gavęs Europos Komisijos atsakymą, kad pagal pateiktą prašymą tarifinė kvota suteikta visam jame nurodytam kvotuojamų prekių kiekiui, jo daliai arba tarifinė kvota nesuteikta, Muitinės departamento atsakingas darbuotojas per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir teritorinės muitinės, kurioje buvo įforminta importo muitinės deklaracija, Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių, kuris priima sprendimą dėl atitinkamos importo muitinės deklaracijos taisymo.
Kilmės reikalavimai tarifinėms kvotoms
Tarifinės kvotos gali būti taikomos:
– prekėms iš visų šalių;
– tam tikrų šalių grupių prekėms;
– tik tam tikrų šalių prekėms.
Paprastai nelengvatinės tarifinės kvotos taikomos prekėms iš visų šalių (pvz., kvota Nr. 09.0006 yra PPO (GATT) kvota arba autonominė kvota Nr. 09.2816 galioja importui iš visų trečiųjų šalių), tačiau kvota Nr. 09.0104 galioja tik tam tikrai šalių grupei, nurodytai Tarybos reglamente (EB) Nr. 32/2000. Todėl netgi matant, kad kvota yra nelengvatinė, reikėtų atkreipti dėmesį, kokioms šalims ji gali būti taikoma.
Jei prašoma kvota yra „Lengvatinė tarifinė kvota“ (pvz., kvota Nr. 09.0752 Norvegijos kilmės prekėms) muitinei privalo būti pateiktas lengvatinę prekių kilmę įrodantis dokumentas (EUR.1 judėjimo sertifikatas arba sąskaitos faktūros deklaracija).
Jei prašoma „Muitų sąjungos kvotos“ (pvz., kvota Nr. 09.0230 prekėms iš Turkijos), muitinei turi būti pateiktas A.TR judėjimo sertifikatas.
Sudėtingesni tarifinių kvotų administravimo atvejai
Nepanaudotų tarifinių kvotų kiekių perkėlimo datų tvarkaraštis
Informacija atnaujinta 2022-12-19
