|
Muitinės konsultacinis komitetas trečiadienį posėdyje aptarė garantijų naudojimo problemas bei 12-osios Muitinės praktikų konferencijos ir „Apskrito stalo“ diskusijų su muitinės informacinėmis sistemomis susijusiais klausimais rezultatus. Garantijų naudojimo problemos Anot UAB „Terminalas LT“ direktorės Irinos Dulevos, logistikos ir prekybos srityje veikiantys verslo subjektai susiduria su sunkumais, kai dėl taikomų reikalavimų apskaičiuojant bendrosios garantijos dydį, laikinai saugomų bei muitinės sandėliuose laikomų prekių apyvartos sezoniškumo ir ribotos garantijų rinkos Lietuvoje tampa sudėtinga gauti reikiamo dydžio garantijas. Be to, kai kurioms įmonėms reikalingos garantijos, kurių dydis gali viršyti 40 mln. eurų, tampa didele finansine našta dėl brangstančių finansinių paslaugų bei ribotų garantų galimybių pasiūlyti tokio dydžio garantijas. Todėl siūloma svarstyti teisės aktuose numatytas galimybes, kurios leistų sumažinti garantijų dydį nedidinant muitinės rizikos neužtikrinti atsiradusių skolų sumokėjimo. „Bendrosios garantijos pabrango, jų prieinamumas sumažėjo. Lietuvoje yra tik trys įmonės, teikiančios garantijas. Kai kitose šalyse – dešimtys ar net šimtai garantijas teikiančių bendrovių“, – teigė I. Duleva. Jos teigimu, pabrangusios garantijos kelia daug finansinių problemų ir tampa nebeprieinamos verslui. Kita problemos pusė – bendrosios garantijos referencinio dydžio apskaičiavimo modelis. UAB „Terminalas LT“ direktorė pateikė šiuos siūlymus: • naudoti subalansuotą matematinį modelį, kuris eliminuotų sezoninius prekių apyvartos svyravimus; • sudaryti sąlygas realiai naudoti vienkartines garantijas laikinajam saugojimui ir muitiniam sandėliavimui; • referencinio dydžio apskaičiavimui naudoti prekių padėjimo į sandėlį sąskaitas; • apsvarstyti elektroninių priemonių diegimą realaus laiko garantijos pakankamumo stebėsenai; • didinti garantijų prieinamumą, skatinant šios paslaugos konkurencingumą ir teikėjų skaičių. AB SEB banko Lėšų valdymo ir prekybos finansavimo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovė Ingrida Lukoševičiūtė atkreipė dėmesį, kad nors verslas akcentuoja garantijų rinkos Lietuvoje ribotumą, ne visi garantai yra suinteresuoti plėsti šias finansines paslaugas. „Garantijos dažnai būna neterminuotos, o bankui svarbus garantijos pasibaigimo faktorius“, – pažymėjo I. Lukoševičiūtė, paaiškindama, kodėl SEB bankas garantijų neteikia. Jos teigimu, bankui kyla didelė rizika, kai negaunami reikalavimo teisių atsakymai į suteiktas garantijas – tai reiškia, kad garantijos galiojimas tampa neapibrėžtas. Banko atstovė pasiūlė sprendimą: bendradarbiauti ir susitarti dėl reikalavimo teisių atsisakymo į garantijas pateikimo arba garantijų tekste numatyti fiksuotą garantijos galiojimo terminą. Muitinės praktikų asociacijos siųstame rašte Muitinės departamentui buvo taip pat iškeltas klausimas – įvertinti galimybę neįtraukti PVM į bendrosios garantijos dydžio apskaičiavimą, kai ne Sąjungos prekės laikinai saugomos ar laikomos muitinės sandėlyje tik Lietuvoje ir vėliau išgabenamos į trečiąsias šalis. Muitinės atstovai patikino, kad šis klausimas bus apsvarstytas – tai galėtų padėti spręsti garantijų dydžio problemą. Diskusijų rezultatai Komiteto posėdyje buvo aptarta ir 12-oji Muitinės praktikų konferencija, vykusi 2025 m. gegužės 27 d. Muitinės praktikų asociacijos vadovė Enrika Naujokė informavo, kad konferencijos metu perskaityti pranešimai apie aktualijas muitinės veiklos srityje, tranzito procedūrų užbaigimo problemas, ES sankcijų Rusijos Federacijai ir Baltarusijai politiką ir jos įgyvendinimo iššūkius, muitinės leidimų valdymą. Taip pat vyko bendrakūros sesijos, kurių metu svarstyti su šiais klausimais susiję iššūkiai ir suformuluoti siūlymai, kaip juos spręsti. E. Naujokė pasidžiaugė stiprėjančiu bendradarbiavimu tarp muitinės ir verslo, didėjančiu pasitikėjimu ir savikontrolės galimybėmis. Tačiau ji išskyrė dvi pagrindines problemas – komunikaciją ir IT sistemas: „Verslui sunku komunikuoti su muitine, o muitinei – su verslu. Reikia sprendimų komunikacijai gerinti“, – teigė E. Naujokė. Verslo atstovai išreiškė norą dalyvauti testuojant naujų muitinės sistemų diegimą, tačiau, kaip teigė muitinės atstovai, šiuo metu tai riboja techninės priemonės ir žmogiškieji ištekliai. Taip pat buvo aptarti „Apskrito stalo“ diskusijų rezultatai, susiję su muitinės informacinėmis sistemomis. 2025 m. balandžio 10 d. vykusio Muitinės konsultacinio komiteto posėdžio metu buvo sutarta organizuoti diskusijas dėl Muitinės praktikų asociacijos siūlymo atnaujinti Muitinės konsultacinio komiteto IT pogrupio veiklą. Šios diskusijos vyko nuotoliniu būdu 2025 m. gegužės 15 d. Jų metu svarstyti šie klausimai: • pasirengimas verslo ir muitinės informacinių sistemų sąsajų pokyčiams; • techninės specifikacijos ir kiti dokumentai; • sistemų testavimas iki eksploatacijos pradžios; • verslo subjektų įsitraukimo į pokyčius galimybės; • verslo informavimas apie būsimus pokyčius. „Muitinė turi įvertinti, kad ir verslo pusėje procesai užtrunka, todėl apie pokyčius būtina informuoti kuo anksčiau. Proaktyviam darbui su verslu trūksta žmogiškųjų išteklių. Iki 2025 m. pabaigos, kai bus baigta įgyvendinti Sąjungos muitinės kodekso darbo programa, reikšmingų pokyčių IT srityje nenumatoma“, – komentavo Muitų politikos skyriaus vedėjas Juozas Šarūnas Avižienis. Naujos iniciatyvos ir posėdžio užbaigimas Posėdyje taip pat trumpai pristatyta nauja Muitinės departamento iniciatyva „Žalias ir žalesnis“, kurios įgyvendinimas leis išvežamų prekių patikrinimus atlikti šalies viduje – ne pasienyje. Tai padės paspartinti prekes vežančių transporto priemonių vykimą per sieną. Posėdžio pabaigoje Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas pasidžiaugė konstruktyviu pasitarimu ir pažymėjo, kad iškeltos problemos bus detaliau aptartos siauresniame specialistų rate.
|
