|
Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinis direktorius Darius Žvironas balandžio 9–10 d. Krokuvoje (Lenkija) dalyvavo Europos Sąjungos muitinių vadovų seminare „Muitinės administracija – tarnyba, užtikrinanti saugą ir saugumą besikeičiančiame pasaulyje“. Renginį organizavo ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija ir Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (TAXUD). Čia buvo aptarti iššūkiai kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu, keitimosi informacija su trečiosiomis šalimis svarba ir efektyvesnis ribojamųjų priemonių (sankcijų) taikymas. D.Žvironas diskusijose pabrėžė, kad Lietuva nuolat siekė ir sieks, kad sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo rizika būtų mažinama visose Europos Sąjungos valstybėse. LR muitinės vadovas, pateikdamas konkrečius duomenis, atkreipė visų muitinių administracijų ir TAXUD vadovų dėmesį į tai, kad šešių Europos Sąjungos valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Kroatijos – muitinių susitarimo dėl vienodų kontrolės priemonių, susijusių su sankcijų įgyvendinimu, nuostatų taikymas ir sankcijų apėjimo prevencijos priemonės yra efektyvios. Lietuvos muitinė per 2024 metus 28 854 kartus neišleido prekių, kai jų siuntėja ar gavėja buvo Rusija ar Baltarusija. Juridiniams asmenims už sankcijų pažeidimus paskirta daugiau nei 16,7 mln. eurų baudų. Per šiuos metus (sausio – kovo mėnesiais) neleista atlikti muitinės formalumų 2838 eksporto, 552 importo ir 1572 tranzito atvejams. Renginio metu prie Lietuvos muitinės iniciatyva sudaryto susitarimo su Latvija, Estija, Lenkija, Suomija ir Kroatija dėl vienodų ribojamųjų priemonių (sankcijų) taikymo prisijungė ir Danijos muitinė. Šią iniciatyvą Baltijos šalių premjerai patvirtino dar 2023 m. gruodžio 18 d. Pagal šią deklaraciją Estijos, Latvijos ir Lietuvos muitinės vadovai 2024 m. sausio 26 dieną įsipareigojo suvienodinti muitinį tikrinimą, taikomą siekiant užtikrinti ES ribojamųjų priemonių įgyvendinimą. Vėliau prie jų prisijungė ir Lenkija, Suomija, Kroatija. Lietuvos muitinė, vykdydama tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, taikė vienas griežčiausių priemonių, kad tos sankcijos nebūtų apeinamos. Lietuva nuolat siekė, kad sankcijų apėjimo rizika būtų mažinama ir visose Europos Sąjungos valstybėse. Susitarimą pasirašiusių šalių muitinės sustiprino prekių, kurioms taikomi eksporto draudimai ir apribojimai, kontrolę ir taiko tokias bendras priemones kaip, pavyzdžiui, reikalauja pateikti muitinei eksportuojamų ar reeksportuojamų prekių gamintojo išduotą dokumentą ar informaciją, vadinamą gamintojo deklaracija. Taip pat muitinės reikalauja kitų dokumentų, paneigiančių prekės patekimo į Rusiją galimybes ar kitas sankcijų apėjimo tikimybes. Šiuo metu Lietuvoje, jei asmenys nepateikia aukščiau nurodytų papildomų dokumentų ir informacijos, įrodančių, jog sankcijų apėjimo rizikos nėra, Lietuvos muitinė neleidžia vykdyti muitinės procedūrų pateiktoms prekėms. Pasirašius susitarimą analogiška praktika taikoma ir pasirašiusių šalių muitinių.
|
